Sėkminga reabilitacija: išvien turi dirbti ir pacientas, ir medikai

Reabilitacija po kaulų lūžių, sąnarių keitimo operacijų, galūnių amputacijų yra labai svarbus gydymo etapas. Jolanta Burškaitienė, vadovaujanti „Gijos Klinikų“ Fizinės medicinos ir reabilitacijos centrui, sako, kad sėkmingas gydymas priklauso nuo reabilitacijos komandos darbo, kurioje svarbiausias yra pacientas.

Sveikatos mokslų universitetą baigusi gydytoja pasirinko fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos specialybę ir 20 metų dirba reabilitacijos srityje pagal ortopedijos-traumatologijos profilį. Pokalbyje gydytoja atskleidė, kokie yra darbo su pacientais subtilumai, kas labiausiai motyvuoja vadovę, reabilitacijos specialistų komandą, pacientą.

-Kodėl pasirinkote fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos specialybę?

Nuo vaikystės žinojau, kad būsiu gydytoja ir atkakliai to siekiau. Iki šiol atsimenu močiutės, sergančios reumatoidiniu artritu, žodžius, ,,jeigu būtum daktarė, tai mane išgydytum“. Galbūt tada ir atsirado noras padėti skausmą kenčiančiam žmogui.

Baigusi medicinos gydytojo mokslus, reikėjo rinktis rezidentūrą. Tuo metu reabilitologo specialybė buvo nauja, Lietuvoje kūrėsi reabilitacijos sistema, daugiaprofilinėse ligoninėse buvo atidaromi Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriai, sprendžiami neįgaliųjų integracijos į visuomenę klausimai. Buvo įdomu, nauja, mokėmės vertinti paciento pažeistas organizmo funkcijas, numatyti reabilitacijos tikslus ir uždavinius, sudaryti medikamentinio gydymo ir fizinių veiksnių programą, dirbti komandoje su kitais specialistais. Reikėjo spręsti žmogaus, patyrusio sunkią traumą ar ligą, judėjimo, apsitarnavimo, tolimesnio gyvenimo problemas, išmokyti gyventi pasikeitusiomis sąlygomis, pritaikyti kompensacines priemones, adaptuoti aplinką ir siekti maksimalaus jo savarankiškumo.

Traumos, jų pasekmės, lėtinės ligos ilgam ar net visam laikui sutrikdo įprastą žmogaus gyvenimą. Pacientui ir jo artimiesiems kyla daug klausimų ką daryti toliau, kaip prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos.

-Kokie pacientai atvyksta į jūsų gydymo įstaigą?

Į „Gijos Klinikų“ (dar neseniai vadintą ,,Ortopedijos technika“) Fizinės medicinos ir reabilitacijos  centrą reabilitacijai atvyksta pacientai, patyrę kojų, dubens, nekomplikuotus stuburo lūžius, po operacijų dėl onkologinių kaulų ir sąnarių susirgimų, sąnarių endoprotezavimo operacijų, atsiunčiami po stacionarinio gydymo Ortopedijos-traumatologijos, chirurgijos skyriuose. Nemažai pacientų nukreipiama po galūnių amputacijos dėl traumos, trombozės ar cukrinio diabeto komplikacijų. Reabilitacijos eigoje turime spręsti daugybę užduočių: skirti medikamentinį gydymą, atlikti tyrimus, stebėti vidaus organų būklę, užtikrinti fiziologinius poreikius, prižiūrėti žaizdas ir tik pasiekus stabilią būklę, pradėti taikyti fizinius pratimus, masažą, fizikinius veiksnius. Pacientams po traumų ir ortopedinių operacijų skiriamas specialus režimas, kada ribojamas vaikščiojimas, mynimas operuota koja, tam tikri judesiai. Todėl komandos užduotis – pritaikyti kompensacines, judėjimo priemones, išmokyti apsitarnauti, atsisėsti, pavalgyti, nueiti į tualetą, vaikščioti, pagal galimybę – lipti laiptais. Po kojų amputacijos pacientai mokomi persikelti į neįgaliojo vežimėlį, judėti jo pagalba, ruošiami protezavimui, o pagaminus ir pritaikius protezą – jį užsidėti, vaikščioti, lavinama pusiausvyra, koreguojama eisena. Tokiems pacientams dažna problema vadinami ,,fantominiai“ jutimai, kai jaučiamas varginantis nesamos galūnės skausmas. Šių skausmų gydymui, be medikamentinio gydymo, taikome ir veidrodinę terapiją.

-Kokias paslaugas pacientai gauna?

Pirmiausia, atvykusio paciento būklę vertina gyd. reabilitologas, atsižvelgiant į traumos ar operacijos pobūdį bei gyd. ortopedo – traumatologo rekomendacijas, gretutines ligas, esamą būklę, sudaromas individualus reabilitacijos priemonių planas, numatomi artimieji ir tolimieji tikslai, paciento būklė aptariama su specialistų komanda. Svarbiausias tikslas – maksimaliai atstatyti pažeistą funkciją, pritaikyti reikiamas kompensacines priemones, siekti kuo didesnio paciento savarankiškumo, judėjimo galimybės. Tai sumažina komplikacijų, tokių kaip sąnarių kontraktūros, raumenų atrofija, trombozės, operacinės žaizdos, plaučių, šlapimo takų infekcijos, pragulų ir kt. riziką.

Reabilitacija yra visas priemonių – kineziterapija salėje ir baseine, ergoterapija, masažai, fizioterapija ir kt. – kompleksas, kurį įgyvendina specialistų komanda. Ją sudaro FMR gydytojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas, bendrosios praktikos slaugytoja, slaugytojos padėjėja, FMR slaugytoja, masažuotoja, ir, svarbiausia, pacientas. Esant reikalui, prisijungia protezuotojas ir kiti specialistai. Tik profesionalus visos komandos darbas, aktyviai dalyvaujant pacientui, leidžia pasiekti norimų rezultatų. Mūsų skyriuje gydytojai, slaugytojos ir jų padėjėjos užtikrina pacientų priežiūrą visą parą ir savaitgaliais bei švenčių dienomis, todėl visada suteikiama reikiama medicininė pagalba.

Ar visi pacientai noriai dalyvauja reabilitacijos procese?

Būna visko. Informacinių technologijų amžiuje kartais pacientas jaučiasi žinąs, kaip jį reikia gydyti, kas jam tinka, o kas ne. Todėl tenka aiškinti ir įrodinėti judėjimo, fizinės veiklos bei taikomų priemonių svarbą. Dažnai pacientas jaučia skausmą, silpnumą, pooperaciniu laikotarpiu paūmėja gretutinės ligos, vargina žemas kraujospūdis, anemija ir kt. Tai riboja fizinį aktyvumą, motyvaciją vaikščioti, aktyviai dalyvauti kasdieninėje veikloje. Tačiau džiugu tai, kad dauguma pacientų supranta fizinio aktyvumo svarbą, siekia numatytų tikslų ir, įvykdę reabilitacijos programą, pasiekia puikių rezultatų. Neseniai skyriuje gydėsi šimtametė pacientė, susilaužiusi koją. Atvyko gulėdama, negalėjo pati atsisėsti, vaikščioti, tačiau labai norėjo būti savarankiška, kartu su kineziterapeute atkakliai mankštinosi, todėl rezultatas buvo geras – atgavo jėgas, pradėjo vaikščioti su vaikštyne.

-Kokiais atvejais reikalinga psichologo konsultacija?

Psichologas konsultuoja visus skyriaus pacientus, vertina psichoemocinę būklę. Didesnės pagalbos reikia pacientams, kuriuos liga ar trauma užklupo netikėtai. Tokie pacientai sunkiai adaptuojasi prie pasikeitusios situacijos, nežino, kaip gyventi toliau, juos kankina nerimas, nemiga, jaudulys. Psichologo pokalbiai – viena iš priemonių, motyvuojančių pacientą nugalėti neigiamas emocijas, sutelkti pastangas sugrįžimui į įprastą gyvenimą.

-Vadovaujate kolektyvui, kuriame dirba beveik 50 darbuotojų. Kaip motyvuojate save ir personalą?

Manau, kad, dirbdamas tokį darbą, pirmiausia, turi mylėti sergantį, negalintį pasirūpinti savimi, žmogų, kuriam skauda. Jeigu neturi noro jam padėti, reikia keisti darbą. Džiaugiuosi, kad šiuo metu mūsų skyriuje suburtas profesionalus, atsidavęs savo darbui ir pacientui kolektyvas, siekiantis ne tik suteikti kokybišką paslaugą, bet ir atsižvelgiantis į individualius kiekvieno žmogaus poreikius gydymo metu. Kiekvienas darbuotojas žino savo darbą, stengiasi atlikti jį gerai, atsakingai, o iškilusias problemas sprendžiame visi kartu. Viso kolektyvo siekiamybė, kad pacientas jaustųsi gerai, nebijotų paprašyti pagalbos.

Didžiausia motyvacija visai komandai, kada pacientas sustiprėja, atgauna jėgas, pradeda vaikščioti, atsistato pažeista funkcija, žmogus pilnai atsistoja ant savo kojų ir palieka skyrių su nuoširdaus dėkingumo šypsena.

-Tenka girdėti, kad, pavyzdžiui, sportininkai išleidžia reabilitacijai didelius pinigus. O ką daryti paprastam žmogui?

Reabilitaciją „Gijos Klinikų“ Fizinės medicinos ir reabilitacijos centre besigydantiems pacientams apmoka Teritorinės ligonių kasos. Tam skiriami nemaži pinigai, todėl siekiame efektyvumo ir paslaugų kokybės. Stengiamės kasdieniniu darbu ir jo rezultatais įrodyti, ko esame verti. Geriausia reklama eina iš lūpų į lūpas, buvę pacientai mus rekomenduoja savo artimiesiems ir draugams. Esame vertinami ir gydytojų tarpe, jie pasitiki mumis, todėl pasiūlo mūsų įstaigą savo pacientams po sudėtingų operacijų, kada reikalinga individuali adaptuota reabilitacijos programa.

Komentarų nėra

Parašykite komentarą