Tapti didvyriu be galo paprasta

Sakoma, jog sotus alkano neužjaučia, o sveikatos atveju galime šį posakį perfrazuoti – sveikas sergančio neužjaučia. AB „Ortopedijos technika“ darbuotojai įrodė, jog yra visai priešingai! Šiandien AB „Ortopedijos technika“ patalpose Kauno klinikų kraujo centras surengė akciją „Aš galiu padėti“, kurios metu visi norintys ir galintys galėjo duoti kraujo, kuris kam nors išgelbės gyvybę.

Pasak Kauno klinikų kraujo centro atstovų: „Pasaulyje kol kas nėra sukurta pilnaverčių pakaitalų kraujo komponentams, o sunkiai sužeistiems ir sunkiai sergantiems donorų kraujo reikia nuolatos ir skubiai.“ Skaičiuojama, kad kiekvieną dieną Lietuvoje kraujo trūksta maždaug 200 žmonių. Taigi tam, kad kraujo niekada nepritrūktų, idealiu atveju, kasdien turėtume turėti bent 400 kraujo donorų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje vis dar dažniausiai kraujo donorais tampa ligonio giminės ir artimieji – tokių donorų skaičius viršija pusę visų besidalijančių kraujų. 2005 metais Seesam Lietuva domėjosi, kas paskatintų žmones dosniau dalintis krauju. Be abejo, pirmavo atsakymas, jog labiausiai tapti kraujo donoru paskatintų galimybė padėti savo artimajam. Daugiau nei 40 % respondentų pripažino, jog Lietuvoje įvykus stichinei nelaimei jie pasiryžtų tapti kraujo donorais. Ir 33,6 % nurodė, jog juos paskatintų žinojimas ir moralinis pasitenkinimas, jog kažkam jie padėjo pasveikti, ar netgi išgelbėti gyvybę.

Pasiryžusių duoti kraują būryje ir AB „Ortopedijos technika“ generalinis direktorius Žygimantas Tamulaitis: „Juk privalau būti pavyzdžiu. Džiugu, kad akcijos metu pavyko surinkti virš 12 litrų kraujo.“

Dėl kokių paskatų šiandien nusprendė pasidalinti savo krauju, klausėme ir kitų darbuotojų. “Man tiesiog buvo labai smalsu. Sesė yra davusi kraujo, tai norėjau ir aš pabandyti. Kažkaip kraujo nebijau, skausmo nebijau, tai ir pagalvojau – kodėl nepadarius gero darbo? Be to, sesė tai jau davusi, o kuo aš prastesnė? O skausmas – laikinas dalykas. Ir iš viso, koks ten skausmas, bac adatą ir viskas. Lengvomis pastangomis – geras darbas.“– paaiškino Živilė Vaičienė.

Ne kartą kraujo davusi kolegė Aušra Morkūnienė paantrino: “Aš sakau, kad nors kartą gyvenime duoti kraujo privaloma. Taip, po to gal šiek tiek svaigsta galva, bet už tai kokį gerą darbą padarai. Nejau tai, kad Tau 20 minučių šiek tiek svaigs galva, yra svarbiau, nei kito žmogaus gyvybė? Duodamas kraujo, tu tarsi įneši indėlį į banką – po kažkiek metų Tau gali tekti pasiimti palūkanas, tik čia, atvirkščiai, nei skaičiuojant pinigais, įneši mažutėlytį procentą, o atgal atgauni tai, kas neįkainojama – savo arba savo artimojo gyvybę ir sveikatą. Juk tas kraujas naudojamas tik kritiniais atvejais. Be to, sklando gandas, kad kartas nuo karto visai sveika nuleisti kraują, viduramžiais tai buvo vaistas numeris 1“ – šmaikštauja Aušra Morkūnienė.

 Visi kraujo davę AB „Ortopedijos technika“ darbuotojai vieningai pritarė – davėme lašelį kraujo, bet mainais gavome džiaugsmą, jog galėjome pagelbėti. Juk niekada nežinai, kam atiteks Tavo kraujas – gal šiuo metu jo reikia Tavo seniai nematytam vaikystės draugui, o gal trijų vaikų mamai? Mums tai nieko nekainuoja, o kažkam tai – vienintelė viltis gyventi. Dalinkimės krauju!